žiopterėti

žiópterėti, -ėja (-ia K, NdŽ; N), -ėjo Rtr, KŽ; L žr. žioptelėti: 1. P, Prk Ligonis apmiręs paskui atsigavo ir žiópterėjo J. Žiópterėjo kartą, ir gatavas KlvrŽ. Tas brikst kaip lapas vagon, žiopterėjo, ir gatavas LTsIV677. 2. Žodį žiópterėk ir susitūrėk J. Nedavė jam anė žiopterėt Mrc. Tik vaikas žiópterėjo, ir tuojau visi suprato Lnkv. Žiópterėjo, ko nereikėjo Tlž. Žiópterėjo žodį – ir daugiau nieko, tyli Ds. 3. part. praet. Žiópterėjus merga, netikus Vdš.